Gelbėjimo planų istorijoje buvo ne vienas

2008-10-08
JAV vyriausybės gelbėjimo planas yra ne pirmas istorijoje. Pinigines „injekcijas“ savo rinkoms suteikė Švedija ir Japonija nekilnojamojo turto krizių metu.

Analitikai mano, kad nepatvirtinus JAV gelbėjimo plano pasaulinėms rinkoms būtų suduotas dar vienas stiprus smūgis.

Švedijoje „injekcijos“ pasiteisino

FMĮ „Finhill“ analizės ir vertinimo departamento direktorius Marius Buivydas teigė, kad pasaulinėje praktikoje yra buvę tokių įvykių, kai vyriausybė pradeda gelbėti tam tikrus sektorius, skirdami tam tikras „injekcijas“ arba kitais metodais.

„Taip yra buvę Švedijoje 1994 metais, kai kritus nekilnojamojo turto vertei praktiškai bankrutavo bankai, kurie buvo paskolinę NT vystytojams nemažas sumas.

Tuomet Švedijos vyriausybė sukūrė specialųjį fondą, kuris supirko iš bankų „blogas“ paskolas šiek tiek aukštesnėmis kainomis negu būtų galima nusipirkti rinkoje, tokiu būdu išgelbėdama bankus nuo bankroto“, - Verslosavaite.lt pasakojo M. Buivydas.

Švedijos vyriausybė tas paskolas „sudėjo“ į specialiai tam sukurtą bendrovę ir vėliau, atsigavus ūkio augimui jas po truputį išsiieškojo. Kalbama, kad sugrįžo maždaug pusė išleistų pinigų.

Pasak M. Buivydo, tai atgaivino Švedijos ūkį ir akcijų rinkas, bei po kurio laiko stabilizavo kainų kritimą NT rinkoje.

„Po šio vyriausybės sprendimo akcijų rinka pradėjo kilti ir šis kilimas truko 3 metus“, - teigė M. Buivydas.

Pasak M. Buivydo, nesėkmingas gelbėjimo planas yra vykdytas Japonijoje. Jų problemos prasidėjo taip pat NT sektoriuje, bet nesėkmingai tvarkantis problemos truko keliolika metų ir jaučiamos praktiškai iki šių dienų.

JAV vyriausybė turi imtis priemonių

AB „SEB bankas“ vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė teigė, kad tokio masto valstybės piniginė injekcija iš tikrųjų yra neprecedentinė, o ir apskritai tokia valstybės parama nėra įprasta praktika – panašių „nacionalizavimo“ atvejų JAV nėra buvę nuo „Didžiosios depresijos“ laikų. Tai atspindi finansų krizės rimtumą.

„Akivaizdu, jog JAV vyriausybė ir centrinis bankas privalėjo imtis priemonių, kad JAV ekonomika neatsidurtų gilioje duobėje. Paulsono planas iš tiesų yra vienas iš daugelio galimų būdų“, - Verslosavaite.lt sakė V. Tauraitė.

Pasak pašnekovės, nepatvirtinus plano, finansų rinkoms būtų buvęs suduotas dar vienas smūgis.

Svarbiausia – atstatyti pasitikėjimą

M. Buivydo teigimu, pagrindinė „vinis“ šioje JAV krizėje yra nuo 2007 metu vidurio neveikiančios kredito rinkos, todėl tokie monetarinės politikos veiksmai, kaip palūkanų normos mažinimas, kuris yra skirtas ūkio gaivinimui neveikia, nes sumažintos palūkanos per bankus nepasiekia to, kam šis sumažinimas yra skirtas – tai vartotojų.

„Jei atsigautų pasitikėjimas tarp finansų institucijų, tai kredito rinkos vėl imtų veikti ir FED monetarinės politikos priemonės greitai atgaivintų JAV ūkį“, - mąstė M. Buivydas.

Jo manymu, nepasirašius gelbėjimo plano pasaulyje tikriausiai būtų kilusi dar didesnė panika nei yra šiuo metu.

„Nepatvirtinus plano, panika, manau, tęstųsi toliau šluodama vis naujas aukas – vyrautų visuotinis nepasitikėjimas“, - Verslosavaite.lt teigė Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

„Naujovės“ atnešė nuostolius ir krizę

JAV bankai skolindavo pinigus nereikalaudami didelių garantijų, griežtai nenurodydavo, kada ir kaip juos reikės grąžinti. Taip susiformavo gana unikali antrarūšių paskolų rinka.

Surinktos paskolos būdavo toliau „parduodamos“ tarptautinėje rinkoje. Į šias finansines „naujoves“ pinigus nukreipė investiciniai bankai ne tik Amerikoje, bet ir kitose šalyse.

„Didžioji Britanija, kaip ir JAV, turi labai panašių problemų šiame sektoriuje. Tačiau, pavyzdžiui, šiaurės Europos šalių bankinis sektorius nuo rizikingų rinkų ir investicijų laikėsi nuošaliau ir dabar gali nuoširdžiai džiaugtis tokiais investiciniais sprendimais“, - teigė V. Klyvienė.

Atsargumas būdingas ir Azijos bankams.

Pasak V. Klyvienės, garsus investavimo patarėjas Marcas Farbero Bloomberg‘ui yra sakęs, kad Azijos bankai yra per kvaili suprasti naująsias investavimo priemones ir jie niekada nepirks jų.

„Ir kas gi dabar yra kvailio vietoje?“ - retoriškai klausė V. Klyvienė.

Paprasti žmonės nenukentės

M. Buivydas teigia, kad JAV visuomenėje kyla nepasitenkinimas, kodėl valstybė negelbėja kitų sektorių arba paprastų žmonių, kurie praranda būstus, o tik bankus.

„Gali būti, kad būtent dėl šios priežasties respublikonai balsavo prieš šio plano gelbėjimo patvirtinimą“, - sakė M. Buivydas.

Ką apie situaciją JAV mano ten gyvenantys ir dirbantys žmonės?

Vienoje kompanijoje Niujorke apsaugos viršininku dirbantis Matthew Stroutas teigė, kad akivaizdu, jog 1930 metų „Didžiosios depresijos“ metu situacija buvo daug blogesnė nei dabar.

„Nė vienas turintis paprastas sąskaitas banke nieko nepraras, nukenčia nebent tie, kurie nusipirko netinkamas akcijas, jų portfelis žymiai sumažėjo“, - Verslosavaite.lt teigė M. Stroutas.

Pasak jo, visos šios krizės priežastis yra godūs žmonės. Šiuo metu FTB atlieka tyrimus ir netrukus viskas turėtų paaiškėti.

„Gyvenimas mūsų šalyje ir toliau verda, visi dirbame savo darbus ir žiūrime, kas bus toliau“, - teigia M. Stroutas.

<<< Atgal

Spekuliantai.lt Spekuliantai.lt apžvalgos

2015 m. Vasario 27 d. Biržos apžvalga
2015 m. Vasario 26 d. Biržos apžvalga
2015 m. Vasario 24 d. Biržos apžvalga
2015 m. Vasario 23 d. Biržos apžvalga

valiutos.lt © 2016
Privatumo politika
Reklama

Kontaktai: info@valiutos.lt

tiPRO grupės dalis
tiPRO logotipas
Ši svetainė talpinama
serveriai.lt logotipas